Turbūt kiekvienas, kada nors ėmęs vartojimo paskolą, yra jautęs tą patį – norisi žinoti, kiek tiksliai mokėsi ir kad tas skaičius neiššoks į viršų po kelių mėnesių. Todėl nenuostabu, kad vartojimo paskola su fiksuota palūkanų norma išpopuliarėjo taip greitai. Žmonėms tiesiog reikia aiškumo ir stabilumo.
Fiksuota palūkanų norma reiškia paprastą dalyką: įmoka nesikeičia. Jei šiandien nusprendėte imti paskolą su, tarkime, 9 % fiksuota palūkanų norma, po pusmečio ar dvejų ji bus tokia pati. Net jei rinkoje palūkanos pakiltų, jūs mokėsite tiek, dėl kiek susitarta. Daugeliui žmonių ši „ramybės garantija“ yra svarbiau už bet kokį kitą paskolos parametrą.
Tačiau prieš priimant sprendimą visada verta pažvelgti šiek tiek giliau. Fiksuotos palūkanos nėra stebuklas – jos turi ir pliusų, ir minusų. Ir būtent apie tai verta pakalbėti.
Kas iš tikrųjų yra fiksuota palūkanų norma?
Paprastai tariant, fiksuotos palūkanos – tai palūkanų dydis, kuris nesikeičia visą paskolos laikotarpį. Nepriklausomai nuo to, kokias žinias skaitote apie Europos centrinio banko sprendimus ar ką sako ekonomistai, jūsų paskolos grafike niekas nepasikeis.
Daugelis žmonių tai vertina dėl labai žemiškų priežasčių. Kai žinai, kad kas mėnesį mokėsi, pavyzdžiui, 120 eurų, tai leidžia planuoti ir rimtesnius pirkinius, ir paprastas šeimos išlaidas. Stabilumas suteikia komforto jausmą, o kartais ir padeda išvengti nereikalingo streso.
Įsivaizduokite situaciją: žmogus ima 3500 eurų paskolą 36 mėnesių laikotarpiui. Su fiksuota palūkanų norma jo įmoka gali būti apie 110–130 eurų per mėnesį (priklausomai nuo kreditoriaus). Tai aišku, nuspėjama ir leidžia planuoti ateitį be netikėtumų.
Kodėl žmonės taip dažnai renkasi fiksuotas palūkanas?
Daugeliui žmonių ši paskolos rūšis suveikia dėl paprastos psichologinės priežasties – jie nori žinoti, kur stovi. Ypač tie, kurių biudžetas suplanuotas iš anksto arba kurie turi ir kitų įsipareigojimų.
Dažniausiai fiksuotas palūkanas renkasi žmonės, kurie:
- turi stabilias, bet ne „šokinėjančias“ pajamas,
- planuoja šeimos biudžetą keliems mėnesiams į priekį,
- nenori rizikuoti, kad įmoka padidės,
- vertina paprastumą,
- nemėgsta staigių finansinių pokyčių.
Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai vertina ne tik įmokos dydį, bet ir jos stabilumą. Jei žmogus žino, kad kas mėnesį mokės tą pačią sumą, jam daug lengviau apskaičiuoti savo finansines ribas – tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Ar fiksuotos palūkanos reiškia, kad paskola bus pigesnė?
Ne visada. Kartais žmonės klaidingai mano, kad fiksuotos palūkanos yra pigiausios. Taip nėra. Fiksuota palūkanų norma dažnai būna šiek tiek didesnė negu kintama, nes kreditorius prisiima riziką už jus.
Paprastas pavyzdys:
- kintama palūkanų norma šiandien gali būti, tarkime, 8 %,
- fiksuota – 10,5 %.
Ar verta rinktis fiksuotą? Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei rinkoje palūkanos per metus pakiltų iki 12 %, jūs laimėtumėte. Jei nukristų iki 6 %, permokėtumėte.
Fiksuotos palūkanos yra panašios į draudimą – mokate šiek tiek daugiau, bet turite ramybę.
Kada fiksuotos palūkanos yra geriausias sprendimas?
Jos ypač tinka tais atvejais, kai žmogui svarbus stabilumas. Štai kelios praktinės situacijos:
- žmogus turi vieną didesnį įsipareigojimą ir nenori papildomos rizikos,
- šeima planuoja remontą ar kitus didesnius pirkinius,
- pajamos stabilios, bet nelabai didelės, todėl įmokos padidėjimas būtų problema,
- paskola imama trumpesniam laikotarpiui (pvz., 12–36 mėn.),
- žmogus nemėgsta finansinių netikėtumų.
Tarkime, žmogus uždirba 900 eurų į rankas ir jo įsipareigojimai sudaro 140 eurų. Tokiu atveju net 10–15 eurų padidėjusi įmoka gali sudaryti neplanuotą spaudimą biudžetui. Su fiksuotomis palūkanomis tokio scenarijaus tiesiog nebūna.
Paskolos tikslas taip pat turi įtakos
Vartojimo paskolos dažniausiai imamos konkretiems dalykams: remontui, medicininėms paslaugoms, kelionėms ar technikos pirkimui. Tai nėra „amžinos“ paskolos kaip būsto kreditai. Todėl žmonėms daug svarbiau žinoti tiksliai, kiek visa tai kainuos.
Jei projektas aiškus ir riboto laikotarpio, fiksuotos palūkanos – labai logiškas pasirinkimas.
Kintamos palūkanos savo ruožtu geriau tinka ilgesnio laikotarpio paskoloms, kur yra daugiau vietos kainos pokyčiams, refinansavimui ar palūkanų mažėjimo scenarijams.
Kas lemia palūkanų dydį?
Nors dažnai atrodo, kad palūkanas „pasirenka kreditorius“, realybė paprastesnė. Palūkanų dydį lemia:
- pajamų stabilumas,
- įsipareigojimų ir pajamų santykis,
- kredito istorija,
- paskolos suma,
- terminas,
- bendra rizika,
- situacija rinkoje.
Jeigu žmogus turi gerą kredito istoriją, gauna pastovias pajamas ir neturi daug skolų, fiksuotos palūkanos dažnai būna gerokai palankesnės.
Dažniausios klaidos renkantis fiksuotas palūkanas
Pati dažniausia klaida – tikėtis, kad fiksuotos palūkanos visada yra pigiausios. Jos nėra pigiausios – jos stabiliausios. Tai du skirtingi dalykai.
Kitos dažnos klaidos:
- per mažai lyginami skirtingų kreditorių pasiūlymai,
- pasirenkamas per ilgas terminas vien dėl mažesnės įmokos,
- imama didesnė suma nei realiai reikia,
- neįvertinama, kiek bendrai kainuos paskola.
Įmokos suma kartais apgauna. Pavyzdžiui, vietoj 120 eurų žmogus renkasi 90 eurų įmoką, bet terminas dėl to pailgėja dvejais metais. Bendra kaina išauga keliais šimtais eurų.
Kaip priimti protingą sprendimą?
Geriausia užduoti sau kelis paprastus klausimus:
- ar man svarbu, kad įmoka išliktų stabili visą laiką?
- ar galėčiau susidoroti su įmokos padidėjimu?
- ar tai trumpalaikė paskola, kur stabilumas yra svarbiau?
- ar mano biudžetas jautriai reaguoja į bet kokius pokyčius?
Jei dažniausiai atsakote „taip“, tuomet fiksuota palūkanų norma yra labai logiškas, saugus ir patogus sprendimas.
