Kai kalbama apie paskolas, dažniausiai žmonėms kyla du klausimai: kiek galiu pasiskolinti? ir kokias pajamas turiu turėti, kad apskritai gaučiau paskolą? Nors šie klausimai atrodo paprasti, atsakymas neretai būna daug platesnis, nei tik konkretus skaičius. Minimalios pajamos paskolai yra ne vien tik suma, kurią matome savo atlyginimo lapelyje. Tai kur kas platesnis paveikslas, susidedantis iš gyvenimo būdo, finansinių įsipareigojimų, išlaidų ir stabilumo.
Žmonės dažnai tikisi, kad yra vienas aiškus skaičius — pavyzdžiui, „paskolai reikia bent 600 eurų pajamų“. Tačiau realybė tokia, kad minimalios pajamos paskolai priklauso nuo daug daugiau dalykų nei tik nuo atlyginimo. Vienur žmogus su 600 eurų pajamomis paskolą gaus be vargo, kitur ir 1200 eurų gali būti per mažai, jei išlaidos didelės arba įsipareigojimų jau yra.
Todėl šiame straipsnyje visa esmė bus ne skaičiais, o logika: kaip finansuotojai iš tikrųjų vertina pajamas paskolai gauti, kokie kriterijai svarbiausi ir kaip pasiruošti, kad sprendimas būtų teigiamas.
Pajamos paskolai gauti: ne tik atlyginimas, bet ir finansinė disciplina
Pirmas dalykas, kurį svarbu suprasti — pajamos paskolai gauti nėra vien tik darbo užmokestis. Vertinama kur kas daugiau: kaip žmogus tvarkosi su savo finansais, kokią dalį pajamų suvalgo išlaidos, ar turimi kiti įsipareigojimai, ar mokėjimai atliekami laiku. Taip, pati pajamų suma svarbi, tačiau ji niekada nėra vienintelė.
Yra žmonių, kurie gauna ne pačias didžiausias pajamas, bet paskolą gauna be jokių problemų, nes turi stabilų gyvenimo ritmą, aiškias išlaidas ir neturi skolų. Ir yra atvirkščiai — žmonės su didelėmis pajamomis kartais paskolos negali gauti todėl, kad jų mėnesio biudžetas toks įtemptas, kad likusi laisvų pinigų suma yra minimali.
Kreditoriai stebi ne tik tai, kiek uždirbate, bet ir tai, kiek lieka po visų išlaidų. Būtent ši likutinė suma yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant galimybes gauti paskolą.
Ar egzistuoja vienas konkretus pajamų dydis?
Žmonės dažnai tikisi tikslaus atsakymo, tačiau vieno skaičiaus nėra. Skirtingos bendrovės taiko skirtingas vertinimo sistemas. Viena gali vertinti labai griežtai, kita — lanksčiau. Tačiau yra bendra logika, kurią taiko visi finansuotojai: paskolos įmoka negali viršyti tam tikros pajamų dalies.

Neretai finansuotojai vadovaujasi tam tikru viduriu — maždaug trečdalis pajamų gali būti skiriama finansiniams įsipareigojimams. Tai nereiškia, kad tai absoliuti taisyklė, tačiau ji gana dažnai sutinkama praktikoje. Jeigu žmogus uždirba, tarkime, 900 eurų, jo įsipareigojimai negali viršyti sumos, kuri jam paliktų pakankamai lėšų gyvenimui.
Tai nereiškia, kad tik mažesnes pajamas turintys žmonės turi ribas. Net dideles pajamas turintys žmonės gali susidurti su sunkumais, jei turi daug skolų ar nestabilias išlaidas.
Kokie veiksniai daro įtaką minimaliai pajamų ribai?
Nors pajamų dydis svarbus, vien tik pagal jį sprendimas niekada nėra priimamas. Yra keli kiti dalykai, kurie gali stipriai pakeisti situaciją.
Vienas jų — kiti finansiniai įsipareigojimai. Jei turite skolų, lizingų, kreditinių kortelių ar kitų įmokų, jos sumažina jūsų galimybę gauti naują paskolą. Tokiu atveju svarbu ne tai, kiek uždirbate, o kiek laisvų pinigų lieka po visų išlaidų.
Kitas veiksnys — pajamų stabilumas. Nuolatinės pajamos iš darbo sutarties laikomos patikimiausiomis. Pajamos iš individualios veiklos ar projektinio darbo taip pat gali būti vertinamos, tačiau kartais joms taikomi papildomi saugikliai.
Taip pat vertinama žmogaus finansinė istorija. Jei mokėjimai atliekami laiku, jeigu nėra uždelstų įmokų ar skolų iš praeities, tai stipriai pagerina šansus. Jeigu istorijoje yra vėlavimų, net ir aukštos pajamos negarantuoja teigiamo atsakymo.
Kaip pasiruošti paskolai, jei pajamos ribinės?
Žmonės dažnai galvoja, kad jeigu pajamos ribinės, tai jokia paskola nedings. Tačiau yra būdų, kaip labai pagerinti savo galimybes. Vienas jų — sumažinti kitus įsipareigojimus. Jeigu turite kreditinę kortelę, kurios nenaudojate, kartais vien jos atsisakymas pakelia kreditingumą.
Kitas būdas — išlaidų peržiūra. Finansų įstaigos mato jūsų sąskaitų judėjimą, todėl stabiliai tvarkoma sąskaita be chaotiškų išlaidų gali būti didelis pliusas. Kartais užtenka kelių mėnesių tvarkingo finansavimo, ir galimybės gauti paskolą pagerėja.
Dar vienas patarimas — pasirinkti kiek mažesnę paskolos sumą arba ilgesnį terminą. Taip įmoka bus mažesnė, o jūsų pajamų santykis su įsipareigojimais taps priimtinesnis.
Ar skirtingoms paskoloms taikomos skirtingos pajamų ribos?
Taip. Pavyzdžiui, būsto paskolai taikomi daug griežtesni reikalavimai, nes tai dideli įsipareigojimai. Vartojimo paskoloms — šiek tiek laisvesni. Greitiesiems kreditams — dažnai dar lankstesni, nors tai nebūtinai yra geras ženklas.
Vartojimo paskolos, ypač be turto įkeitimo, priklauso prie tų, kurioms pajamų vertinimas yra lankstus, bet tik iki tam tikros ribos. Kuo didesnė paskolos suma, tuo svarbesnė tampa ne tik pajamų suma, bet ir visa žmogaus finansinė situacija kaip visuma.
Ką verta žinoti, kad sprendimas būtų teigiamas?
Paskolą dažniausiai gauna ne tas, kas uždirba daugiausia, o tas, kurio finansai atrodo tvarkingiausi. Tai reiškia stabilias pajamas, laiku atliekamus mokėjimus ir kontroliuojamas išlaidas. Finansų įstaigos vertina žmogų kaip bendrą vaizdą, todėl labai dažnai lemia ne vienas konkretaus skaičiau, o bendra finansinė logika.
Jeigu norite gauti paskolą, verta žiūrėti ne tik į tai, kiek uždirbate, bet ir į tai, kaip tas pajamų dydis atrodo platesniame kontekste. Ką rodo jūsų sąskaitos istorija? Ar išlaidos stabilios? Ar turite rezervą? Ar šiuo metu jūsų finansai aiškūs ir tvarkingi?
Su šiuo supratimu daug lengviau nuspręsti, kada verta kreiptis dėl paskolos ir kokias pajamas turėtumėte turėti.